Vladas ŠERELIS
Kalbant kelių eismo taisyklių terminais, naujos atominės elektrinės (AE) statybų šviesofore įsižiebė geltona šviesa – signalas, kad reikia pasiruošti judėti į priekį. Žalios šviesos dar teks palaukti. Pirmiausia tol, kol bus išrinktas strateginis investuotojas. Energetikos ministerija jau įpareigota jį rasti.
Jau žino kainą
Iki metų pabaigos turėtų paaiškėti, kokie reikalavimai bus nustatyti strateginiam investuotojui. Jeigu viskas klosis sėkmingai, kitais metais būtų pasirašyta sutartis ir prasidėtų didžiausios statybos Lietuvos istorijoje.
Strateginio investuotojo paieškas valdžia pradėjo supratusi, kad viena projekto įgyvendinti tikrai nepajėgs. Tą patį patvirtino ir naujos elektrinės verslo modelį parengęs tarptautinis konsorciumas, vadovaujamas investicinio banko „N M Rotschil&Sons“.
Akcentuota, kad Lietuva net kartu su kaimynais partneriais dėl patirties ir išteklių stygiaus negalėtų savarankiškai įgyvendinti naujos jėgainės projekto. Todėl tam turi būti pritrauktas finansiškai stiprus ir patirtį branduolinės energetikos srityje turintis strateginis investuotojas.
Planuojama sukurti įmonę, kuri bus atsakinga už projektavimą, statybas ir eksploataciją. Daugiau kaip pusė įmonės akcijų priklausytų strateginiam investuotojui, jis prisiimtų visą atsakomybę už projekto riziką ir sėkmę. Likusi dalis akcijų priklausytų partnerėms Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai.
Projektui įgyvendinti negali būti įkeisti būsimi elektrinės pajamų srautai, todėl strateginiu investuotoju gali tapti tik finansiškai labai stiprios energetikos bendrovės.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pareiškęs, kad, remiantis skaičiavimais, vieno atominio reaktoriaus elektrinė kainuotų nuo 10,35 iki 17,25 mlrd. litų (3–5 mlrd. eurų).
Potencialiais investuotojais įvardijamos prancūzų kompanijos „EdF“ bei „Suez-GDF“, vokiečių įmonės „E.ON“ bei „RWE“, italų „Enel“, ispanų „Iberdrola“, švedų „Wattenfall“. Kaip galimos partnerės minimos ir čekų „CEZ“, amerikiečių „Duke Energy“, japonų „Toshiba“, suomių „Fortum“ ir prancūzų „Areva“, tačiau šios įmonės yra tarp tų, kurios turi mažiau galimybių dalyvauti projekte. Manoma, daugiausia galimybių tapti strateginiu investuotoju turi prancūzų „EdF“ bei švedų „Wattenfall“.
Greitai pajus trūkumą
Visagino AE projekto vadovas Šarūnas Vasiliauskas „Statybai ir architektūrai“ sakė, kad rengiant naujos AE verslo modelį ir finansavimo planą nustatyta, jog šis projektas ne tik yra finansiškai įgyvendinamas, bet ir gali duoti grąžą investuotojams.
„Todėl tikiu, kad atsiras strateginis investuotojas, kuriam naujos AE statyba irgi pasirodys patraukli. Be to, Lietuva yra patraukli naujoms investicijoms į branduolinę energetiką dėl visuomenės ir politikų pritarimo, patrauklios reguliavimo aplinkos, branduolinės energetikos infrastruktūros, akivaizdaus statybos aikštelės pranašumo prieš kitas statybvietes, tvirto Lietuvos pasiryžimo kurti laisvą elektros energijos rinką“, – sakė Š. Vasiliauskas.
Paklaustas, ar iš tiesų yra poreikis statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje, žinant planus jėgaines statyti Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, Lenkijoje, Š. Vasiliauskas sakė, kad kiekviena šalis sprendžia savo strateginius uždavinius. Lietuva, statydama naują AE savo valstybėje, pirmiausia siekia užsitikrinti energinį saugumą bei diversifikuoti elektros energijos gamybos būdus.
Šių metų pabaigoje, uždarius Ignalinos AE, du trečdaliai Lietuvoje veikiančių elektrinių naudos dujas, kurios gaunamos iš vienintelio dujų tiekėjo. Branduolinės energetikos tęstinumas sumažins priklausymą nuo iškastinio kuro, vienintelio dujų tiekėjo, galimų tiekimo sutrikimų. Jei Baltarusija ar Rusija savo teritorijose pastatys atomines elektrines, tai dar nereiškia, kad jųdviejų gaminamos elektros energijos gaus ir Lietuva.
„Mums yra itin svarbu turėti savo nepriklausomą elektros energijos šaltinį. Prognozuojama, kad jungtimis sujungtas regionas jau nuo 2015–2016 metų patirs elektros energijos trūkumą. Juo labiau reikia atsižvelgti į tai, kad po kelerių metų smarkiai išaugs elektros energijos poreikis visame Baltijos šalių regione“, – kalbėjo Š. Vasiliauskas.
Darbai vyksta pagal grafiką
Branduolinių jėgainių projektai įgyvendinami trimis etapais – iš pradžių atliekami parengiamieji darbai, po to projektavimas ir tik tada pati statyba. Šiuo metu įgyvendinami 28 techniniai projektai ir 3 programos.
Š. Vasiliausko teigimu, nemažai svarbių darbų jau yra užbaigta – rugsėjį buvo parengtas verslo modelis ir finansavimo planas, atliktas beveik dvejus metus trukęs poveikio aplinkai vertinimas, aplinkosauginis statybos aikštelių auditas, statybviečių įvertinimas išorinių įvykių atžvilgiu, parengtas detalusis planas, Drūkšių ežero terminio ir hidrologinio balanso matavimai bei kiti darbai.
„Kai pasibaigs derybos su strateginiu investuotoju, regioniniais partneriais ir bus pasirašyta sutartis dėl naujos AE projekto įgyvendinimo, prasidės elektrinės projektavimas. Tikėtina, kad projektavimo etapas truks apie dvejus metus. Tuomet bus pasirinktos technologijos, parengta statybų aikštelė, gauti reikiami leidimai ir licencijos“, – sakė Š. Vasiliauskas.
Jis patikino, kad visi techniniai naujos AE projekto parengiamieji darbai vyksta pagal grafiką. Šiais metais paskelbus tarptautinį atvirą konkursą strateginiam investuotojui atrinkti, kitąmet planuojama pasirašyti su juo sutartį. Be kitų parengiamųjų darbų, pradėtos ir įvairios konsultacijos, reikalingos norint įvertinti Lietuvos verslo pajėgumus bei turimą kvalifikaciją, reikalingą statant branduolinius objektus.
Maždaug dvejus metus trunka branduolinių jėgainių projektavimo darbai ir maždaug apie šešerius – branduolinių reaktorių statyba. Visa tai įvertinus yra realu, kad elektros energiją nauja AE galėtų pradėti gaminti 2018–2020 metais.
„Tai bus didžiausia vadinamoji plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Iš tiesų prasidėjus elektrinės statyboms bus reikalingi dideli kiekiai įvairių statybinių medžiagų, paslaugų ir įrengimų. Skaičiuojama, kad intensyviausiu statybų laikotarpiu vien aikštelėje dirbs iki 5 tūkst. žmonių. Susidomėjimas šiuo projektu jaučiamas, tačiau norėtųsi verslo atstovus dar labiau paskatinti domėtis ir sekti informaciją apie projekto eigą“, – sakė Š. Vasiliauskas.
Didžiausia bėda – neveiklumas
Atominės energetikos specialistai irgi įžvelgia didelę projekto naudą. „Statybos ir architektūros“ kalbinti atominės energetikos ekspertai Leonas Ašmantas, Jonas Gylys ir Saulius Kutas vienareikšmiškai sutiko, kad mūsų šaliai tokios elektrinės reikia.
„Šiuo metu matyčiau keletą bėdų. Pirmiausia mūsų šalies vadovai ilgai negalėjo apsispręsti dėl projekto įgyvendinimo, tad delsė. Pasaulyje šiuo metu atominė energetika išgyvena renesansą. Pateikiama vis daugiau atominių elektrinių užsakymų, tad mums reikia kompensuoti prarastą laiką, nes vėliau tiesiog reikės ilgai laukti, kol bus pagamintas reaktorius ir kita reikiama įranga“, – sakė Lietuvos branduolinės energijos asociacijos tarybos narys S. Kutas.
Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto vadovas profesorius J. Gylys yra atlikęs studiją, kurioje skaičiais įrodyta atominės jėgainės nauda Lietuvai. Tačiau ekspertas mato ne itin gerą perspektyvą. Jo nuomone, projekto įgyvendinimo link eita pernelyg lėtais žingsniais.
„Jau esu sakęs, kad mes šiuo atveju atrodome kaip tie kėkštai, susiruošę skristi į šiltuosius kraštus. Kilometrą paskrenda ir grįžta pažiūrėti, ar toli nuskrido. Reikia greičiau priimti politinius sprendimus“, – kritikos pažėrė J. Gylys.
Lengvos eigos neprognozuoja
S. Kutas pabrėžė, kad AE – labai brangus projektas, tačiau Lietuvai duosiantis neabejotinos ekonominės naudos. Daug kas priklausys nuo to, kaip seksis išrinkti strateginį investuotoją. Jeigu būtų sklandžiai plėtojamas atominės energetikos sektorius, būtų tvirtinami atitinkami energijos tarifai, pinigų investicijoms per ilgus metus būtų sukaupta. Dabar, kai energetikos sektorius suskaidytas į gabaliukus, savo lėšomis pastatyti atominę jėgainę Lietuvoje niekas neišgali.
„Tam dabar ir bus ieškoma investuotojo užsienyje. Šis žingsnis teisingas, tačiau kiek pavėluotas. Juk ir prieš keletą metų buvo pasirinktas tas pats modelis – steigti įmonę, tapsiančią strateginiu AE investuotoju. Paskui prasidėjo įvairių nesutarimų, nepasitikėjimas privačiu sektoriumi. Bet juk žinoma, kad investuotojas iš užsienio irgi bus privati kompanija“, – stebėjosi S. Kutas.
Jo teigimu, anksčiau įrangos gamintojai labai norėjo dalyvauti šiame projekte, buvo pasiryžę net aukoti dalį pelno. Dabar jie gauna užsakymų, tad į mūsiškį gali pernelyg nebesiveržti.
J. Gylys neabejoja, kad atsiras kompanija, norinti tapti strateginiu AE Lietuvoje investuotoju. Tačiau daug ką lems įvairių grupių interesai šalyje.
„Paieška jau seniai turėjo būti paskelbta“, – pabrėžė J. Gylys.
Profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad aklai investuotojai nepuls. Jie analizuos pasiūlytas sąlygas, patys irgi reikš pageidavimų.
Siūlo prisiminti strategiją
Nepaisant įvairių nesklandumų, atominės energetikos ekspertai siūlo nepamiršti prieš keletą metų parengtos energetikos strategijos. Joje Lietuva save įvardija kaip atominės energetikos šalį.
Nors pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie atominių jėgainių statybas Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir Lenkijoje, Lietuvai tai neturėtų tapti kliūtimi įgyvendinti savo projektą. Tiesa, sutinkama, kad kaimyninėse valstybėse statant atomines elektrines pas mus bus sunkiau pagrįsti ekonominę projekto naudą.
„Kas greičiau pasistatys AE, tas daugiau išloš. Tačiau vis tiek šio pyrago užteks visiems, nes atominė energetika turi dideles perspektyvas, o organinis kuras vis brangsta. Kuo ilgiau delsime ir nieko nedarysime, tuo tik sunkiau bus įgyvendinti gerą idėją“, – sakė S. Kutas.
„Ne viena kaimyninė šalis kalba apie norą statytis AE. Vis dėlto Lietuva yra pažengusi toliausiai. Žinoma, paprasčiausia statytis jėgainę būtų rusams. Ten diktatoriškais metodais galima nuspręsti, kurioje vietoje statyti objektą, galima priversti sparčiai statyti be didelių svarstymų. Bet reikia sutikti, kad ir rusai, ir baltarusiai apie jėgainių statybą pradėjo kalbėti po to, kai imta gvildenti naujos elektrinės projekto įgyvendinimo idėja mūsų šalyje. Gali būti, kad viskas ir baigsis kalbomis“, – svarstė profesorius J. Gylys.
Nacionalinėje energetikos strategijoje, parengtoje prieš keletą metų, pažymėta, kad nauja AE turėtų pradėti darbą 2015-aisiais. Akivaizdu, kad taip neįvyks. Specialistai įspėja, kad nuo projekto sumanymo pradžios iki galutinio jo įgyvendinimo praeina apie dešimt metų. Tad Lietuva, įgavusi dabartinį pagreitį, atominę jėgainę gali turėti tik 2018 ar 2020 metais.
