Pagal temą

Akmens gaminiai, akmuoApdailos, remonto darbaiAplinkos tvarkymas, apželdinimasApsaugos sistemos, signalizacijaApšvietimasArmatūra, karkasai, tinklai, lankstiniaiAtsinaujinantys energijos ištekliaiAutomatikaBaldų gamybos medžiagos, baldų furnitūraBaldaiBetonas, betono mišiniaiBiuro baldaiBlokeliaiBrėžiniai, spausdinimasDarbų sauga, darbo drabužiaiDažai, lakas, gruntaiDujotiekisDurysElektriniai įrankiaiElektros darbai, elektrikaiEnergetiškai efektyvūs pastataiFasadai, fasadų apdailaGaražų, pramoniniai vartaiGelžbetonio gaminiaiGrindų dangos, grindysGriovimo darbaiGrąžtaiHidroizoliacinės medžiagosInterjero dizainasInterjero detalėsInžinerinės komunikacijosIzoliacinės medžiagosKaminaiKlijai, hermetikai, sandarinimo medžiagosKuras, malkos, granulės, briketaiLaiptai, turėklaiLangai, langų gamybaLietaus nuvedimo sistemosLubos, lubų apdailaMatavimo, kontrolės prietaisaiMediena, medienos gaminiaiMedienos apdirbimo įrankiai, staklėsMetalinės konstrukcijos, rezervuaraiMetalo gaminiai, metalo apdirbimasMetalo apdirbimo įrankiai, staklėsMokymas, kvalifikacijos kėlimasMūrijimas, tinkavimas, betonavimasNamų statybaNekilnojamasis turtas, vertinimasNuotekų šalinimasNuotekų valymo įrenginiaiOro kondicionieriaiPakuotė, taraPamataiPastatų konstrukcijosPastoliai, klojiniaiPaveldotvarkaPerkraustymo paslaugosPertvarosPirtys, baseinai, įrengimasPlastikas, plastmasės gaminiaiPlokštėsPlytosPramoninės grindysPriešgaisrinė saugaRadiatoriaiRenovacijaRestauravimasRąstiniai namai, mediniai namaiSantechnikos darbaiSantechnikaSienų dangosSąmatos, darbų kainosSpecialieji statybos darbaiSporto, žaidimų aikštelių įrengimasSpynos, rankenos, seifai, furnitūraStatybų teisėStatybos darbaiStatybinių krovinių vežimasStatinių projektavimas, architektaiStatybinės medžiagos, statybinių medžiagų parduotuvėsStatybos projektų valdymasStatybiniai vagonėliai, konteineriai, mobilios patalposStatybinė technikaStiklas, stiklo gaminiaiStogo dangosStogo langaiStogo dengimasŠildymo vamzdynai, armatūraŠildymo įrangaŠildymo sistemų, katilinių įrengimasŠildomos grindysŠiltinimo medžiagosŠiltinimas, techninė izoliacijaTerasos, pavėsinėsTinkas, glaistasTrinkelės, aplinkos tvarkymo elementaiTvirtinimo elementaiTvoros, vartaiValymasVamzdžiai, vamzdynaiVandens filtraiVandentiekio įrengimas, kanalizacijos įrengimasVėdinimas, ventiliacijaVonios įrangaŽaliuzės, roletai, užuolaidosŽemėtvarka, geodezija, kadastriniai matavimaiŽidiniai, krosnelės, krosnys

Darbo tarybos - rimtas žingsnis darbdavio ir darbuotojų bendradarbiavimo link

2017 m. rugpjūčio 28 d.

                          

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato pareigą darbdaviui imtis iniciatyvos sudarant darbo tarybą, kurios pagrindinė funkcija atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant sprendimus, bei skatinti abiejų darbo santykių šalių tarpusavio informavimą ir konsultavimą.

 

Kokiems pagrindams esant privalomas darbo tarybos steigimas, apie darbo tarybai suteiktas teises ir darbdaviui nustatytą konsultavimosi pareigą - atsižvelgiant į LR DK nuostatas, verslo teisės Advokatų profesinė bendrija „STRATEGUM Dargis ir partneriai“ straipsnyje pateikia aktualią informaciją, ką reikėtų žinoti apie darbo tarybos steigimą.

 

Darbo tarybos sudarymas

 

Įsigaliojęs naujasis DK nustato privalomą darbo darybos steigimą, kai DK įsigaliojimo dieną darbdavio vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, išskyrus atvejį, jeigu darbovietėje būtų veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.

 

Pareiga imtis darbo tarybos steigimo iniciatyvos vienareikšmiškai priskirta darbdaviui, kuris vidutinį darbuotojų skaičių nustato įvertinęs ilgiau kaip 3 mėn. dirbančių darbuotojų skaičių.

 

Rinkimų komisijai sudaryti darbdavys priima įsakymą, kuriuo paskiria narius. Rinkimų komisijos sudėtis gali svyruoti nuo 3 iki 7 narių. Pažymėtina, jog sudarydamas rinkimų komisiją darbdavys turi atsižvelgti į rinkimų komisiją skiriamų darbuotojų pareigas, kadangi naujojo LR DK nuostatos draudžia į rinkimų komisiją įtraukti daugiau kaip 1/3 darbdavio administracijoje dirbančių darbuotojų. Taigi, tuo atveju jei rinkimų komisija sudaroma iš minimalaus 3 narių skaičiaus, tik 1 iš jų galėtų būti darbdavio administracijos darbuotojas.

 

Darbo tarybos rinkimų komisiją darbdavys turi sudaryti per 6 mėn. laikotarpį, pradedant nuo šių m. liepos 1 d.

 

Jeigu DK įsigaliojimo dieną darbdavio vidutinis darbuotojų skaičius nesiekė 20 darbuotojų, o iki 20 padidėjo vėliau, tai skaičiuojant nuo tos dienos darbdavys rinkimų komisiją privalo sudaryti per 2 savaites.

Atkreiptinas dėmesys, jog praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai liepos 1 d. darbdavio darbuotojų skaičius buvo 20 ar daugiau, bet dalis darbuotojų negalėjo būti įtraukti apskaičiuojant vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, kadangi jų darbo santykiai liepos 1 d. tęsėsi mažiau nei 3 mėn. Tokiu atveju, tik tada, kai visi 20 darbuotojų bus darbdaviui dirbę ilgiau kaip 3 mėn. – turės būti pradėtas skaičiuoti 2 savaičių rinkimų komisijos sudarymui skirtas terminas.

 

 Darbdaviui įsakymu paskyrus rinkimų komisiją, ji ne vėliau kaip 7 dienos nuo darbdavio įsakymo priėmimo dienos turi susirinkti į savo pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą. Kandidatais į darbo tarybą gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius.

 

Darbo taryba renkama darbo metu. Visiems darbuotojams darbovietėje turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose, mokant vidutinį darbo užmokestį. Pasirašytinai išduodamuose balsavimo biuleteniuose rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai atiduoda balsų skaičių, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius. Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje. Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų.

 

Darbo tarybos narių skaičius

 

Darbo tarybos privalomas narių skaičius nustatomas pagal darbdavio įmonėje dirbančių vidutinį darbuotojų skaičių ir į darbo tarybą turi būti išrinkti:

  1. 3 darbo tarybos nariai – jei darbdaviui vidutiniškai dirba iki 100 darbuotojų;
  2. 5 darbo tarybos nariai – jei darbdaviui vidutiniškai dirba nuo 101 iki 300 darbuotojų;
  3. 7 darbo tarybos nariai – jei darbdaviui vidutiniškai dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų;
  4. 9 darbo tarybos nariai – jei darbdaviui vidutiniškai dirba nuo 501 iki 700 darbuotojų;
  5. 11 darbo tarybos narių – jei darbdaviui vidutiniškai dirbančių darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 701.

 

Praktikoje gali susiklostyti situacija, kai pasiūlytų kandidatų į darbo tarybą skaičius yra lygus privalomam darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis. Tokiu atveju rinkimų komisija turėtų nustatyti papildomą laiką, per kurį galima būtų pasiūlyti papildomus kandidatus į darbo tarybos rinkimus. Tuo tarpu jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius – rinkimų komisija surašo protokolą, kuriuo laikoma darbo tarybos rinkimus neįvykusiais, ir darbo tarybos pakartotiniai rinkimai rengiami pakartotinai ne anksčiau kaip po 6 mėn. nuo rinkimų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir yra vykdomi atliekant analogiškas procedūras kaip ir pirmųjų darbo tarybos rinkimų metu.

 

Naujojo LR DK nuostatos įpareigoja darbo tarybą ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios raštu informuoti darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos išrinktus valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

 

Nustatytos pareigos darbdaviui informuoti ir konsultuotis su darbo taryba įgyvendinimas

 

Darbuotojai per darbo tarybą turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviu, su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.

 

DK nustato darbdavio pareigą reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, teikti informaciją apie:

(1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai;

(2) įmonėje ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, bei pagal terminuotas sutartis dirbančius darbuotojus, nurodant tokių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį;

(3) darbdaviui esant laikinojo darbo naudotoju - apie laikinojo darbo būklę įmonėje, nurodant per metus dirbusių ar dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį;

 

Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl patvirtinimo ar pakeitimo vietinių norminių teisės aktų: darbo tvarkos, darbo normų nustatymo taisyklių, darbo apmokėjimo sistemos (kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties), naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos, darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių, dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių, įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba turi būti informuota prieš 10 darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.

 

Darbdavys prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą su darbuotojų grupe (DK 63 str.), privalo informuoti darbo tarybą ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu DK numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių. Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo.

 

Taip pat jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys suderinęs su darbo taryba. Atranką vykdo ir teikia pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys.

 

Nuo naujojo DK įsigaliojimo, netgi suminė darbo laiko apskaita įvedama tik esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba.

 

Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir konsultuotis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba sušvelninti.

 

Darbdavio ir darbo tarybos susitarimai

 

Pagal naujojo LR DK nuostatas, darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinius susitarimus, kuriuose būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu papildomų garantijų nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.

 

Tokio pobūdžio darbdavio ir darbo tarybos susitarimai gali būti sudaromi tik terminuotam, ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui.

 

Praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai yra išrenkama nauja darbo taryba ir tai dienai yra galiojančių ankstesnės darbo tarybos ir darbdavio sudarytų susitarimų. Tokiu atveju buvusios darbo tarybos ir darbdavio sudaryti susitarimai lieka galioti kol nėra tinkamai nutraukti arba sueina maksimalus 1 metų galiojimo terminas.

 

Taip pat pažymėtina, jog nuo šių metų liepos 1 d. su darbo tarybomis yra nebegalima sudaryti kolektyvinių darbuotojų ir darbdavio sutarčių. Naujojo LR DK nuostatos sudaryti kolektyvinės sutartis leidžia tik su profesinėmis sąjungomis. Tačiau, jei iki naujojo LR DK įsigaliojimo su darbo taryba jau buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, tai jos nuostatos iki 2018 m. birželio 30 d., nebent pačioje kolektyvinėje sutartyje būtų numatytas trumpesnis jos (ar konkrečių jos sąlygų) galiojimo terminas.

 

Atsakomybė darbdaviui už darbo tarybos nesudarymą ir  informavimo bei konsultavimo pareigų nevykdymą

 

Kaip darbdaviai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

 

Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 96 str. 3 d. nuostatas, tuo atveju jei darbdavys nevykdo darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose numatytų įpareigojimų (tame tarpe pavyzdžiui esant DK nustatytoms sąlygoms neinicijavus darbo tarybos steigimo), Valstybinė darbo inspekcija gali skirti baudą nuo 80 iki 880 eurų.

 

Be to, naujasis DK darbo tarybai suteikė teisę inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų. Netgi, jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.

 

Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę. Nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3 000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

Taigi, nors DK įtvirtinta pareiga darbdaviams konsultuotis su darbo tarybomis visą darbuotojų kolektyvą liečiančiais svarbiausiais klausimais, tačiau toks darbo sutarties šalių įtvirtintas dialogo privalomumas vertintinas teigiamai. Darbo taryba nėra naujas institutas, tačiau naujasis DK panaudojo jį darbo santykiams modernizuoti ir padaryti juos lankstesniais.

 

 

Parengta 2017 m. rugpjūčio 11 d., Kaunas.

Verslo teisės Advokatų profesinės bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“

teisininko padėjėja Gabrielė Jančaitytė

Nauji straipsniai