Žinai namo sąmatą – gali derėtis, kontroliuoti darbų vykdymo ir atsiskaitymų eigą
20 November 2017
Neretai nuosavo namo norisi taip, kad žmogus ima ir pradeda statybas, nesusiskaičiavęs, kiek tai gali kainuoti. „Imantis savo šeimos namo statybos, būtina žinoti numatomą lėšų poreikį ir finansines galimybes, – sako Albinas Vaitkevičius, bendrovės „Sistela“, atliekančios sąmatinius skaičiavimus, generalinis direktorius. – Nieko nėra blogiau, kaip stabdyti ir įšaldyti statybos darbus. Tuomet nuostoliai neišvengiami.“
Apie išlaidas, kurių išvengti neįmanoma
Ką visų pirma būtina įvertinti, kalbant apie pinigus, imantis individualaus namo statybos?
Prieš apsisprendžiant statyti, būtina iš anksto žinoti: ar turėsite statyboms pakankamą biudžetą, kokiais terminais galėsite vykdyti statybos darbus, numatyti keletą alternatyvių variantų. Pasirenkant alternatyvas, svarbu pasiekti optimalų kainos, kokybės ir kiekių suderinamumą, įvertinti, kokiais atvejais galima pasirinkti ekonominį variantą, kur reikia mažiau taupyti, kokių sprendinių bendrai atsisakyti, kokias medžiagas naudoti apdailai, į kokį kainų lygį orientuotis pasirenkant sprendinius
Jeigu kainą norime žinoti dar neturėdami projekto – reikėtų pasinaudoti arba analogiškų namų kainomis, arba sustambintais įkainiais už 1kv. metrą, 1 kub. metrą. Papildomai reikėtų patikslinti tokią kainą, atsižvelgiant į numatomus nestandartinius sprendinius, alternatyvinius kokybės variantus.
Jeigu turime parengtą projektą ar projektinius sprendinius, reikėtų pagal juos atlikti kiek įmanoma detalesnius sąmatinius skaičiavimus.
Spėju, kad vienos sąnaudos yra būtinos, dėl kitų – galima rinktis. Tad kokios sąnaudos yra neišvengiamos, privalomos?
Neišvengiamos sąnaudos yra sąnaudos medžiagų įsigijimui, mechanizmų nuomai ir apmokėjimams už darbą. Aišku, iš kiekvienos šios dalies taip pat galima sutaupyti, jeigu aktyviai dalyvausime statybos procese ir aiškiai apsibrėšime siekiamus kokybinius rodiklius, žinosime sprendinių įgyvendinimo technologiją. Rinkoje nėra taip, kad produktų, turinčių lygiavertes charakteristikas kainos ženkliai skirtųsi. Jeigu yra didelis kainos skirtumas, tai didelė tikimybė, kad produktai turi esminių skirtumų.
Kita išlaidų dalis, kuri patiriama, kai yra samdomi rangovai, paprastai susijusi su statybvietės išlaidomis (darbų organizavimo, valdymo, darbų saugos, tiekimo ir kitomis išlaidomis, susijusiomis su statybvietės įrengimu bei eksploatavimu), taip pat su netiesioginėmis išlaidomis (pridėtinės išlaidos, pelnas), kurias rangovas numato kaip papildomą kainos dalį virš tiesioginių statybos išlaidų. Būtent ši išlaidų dalis ir yra pagrindinis derybų objektas.
Kokias sąnaudas galima koreguoti, t. y. rinktis pigesnį variantą, nepakenkiant kokybei?
Viskas priklauso nuo biudžeto. Koreguoti, nepakenkiant kokybei, galima visas išlaidas, tačiau reikėtų išskirti keletą pagrindinių namo statybos ir įrengimo sistemų, kurių pasirinkimą vėliau pakoreguoti gali būti sudėtinga ir brangu. Todėl geriau nerizikuoti ir nesižavėti taupant pamatų įrengimui, sienų bei grindų konstrukcijoms, langų pasirinkimui, šildymo-ventiliacijos sistemoms.
Namo kokybė priklauso ne nuo apdailos, o prabanga tviskanti namo apdaila gali tiesiog paslėpti tikruosius trūkumus.
Kitas svarbus aspektas – teisingas darbų vykdymo technologijos laikymasis. Kartais, atrodo, ir medžiagos pasirinktos kokybiškos, ir sprendiniai numatyti optimalūs, tačiau akivaizdūs trūkumai pasimato dar nesulaukus garantinio termino pabaigos. Viskas priklauso nuo statybininko kvalifikacijos, nuo darbų vykdymo technologijos užtikrinimo, nuo kokybės priežiūros.
Dabar rinkoje yra toks platus produktų, įrangos ir technologijų pasirinkimas, kad be specialisto žinių, be specialaus pasiruošimo, be atitinkamų kompetencijų, pasiekti kokybiškų rezultatų beveik neįmanoma. Todėl labai didelė rizika taupyti, pasirenkant atsitiktinius, pigiausius meistrus ir tikėtis kokybiško projekto sprendinių įgyvendinimo. O jeigu dar ir projekto išbaigtumas nepakankamas, tai bėdos ateityje – užprogramuotos iš anksto.
Kaip sąmata lemia darbų kokybę
Ar individualiems namas rekomenduojama sudaryti sąmatą, ar tai yra projekto dalis?
Privaloma projekto dalis yra tik tais atvejais, kai projekto parengimas ir įgyvendinimas numatomas visuomenės (valstybės) lėšomis. Tačiau statant namą sau, būtina žinoti numatomą lėšų poreikį ir finansines galimybes. Nieko nėra blogiau, kaip stabdyti ir įšaldyti statybos darbus. Nuostoliai neišvengiami.
Iš pokalbių su specialistais tenka išgirsti, kad individualiam namui taip pat dera numatyti sąmatos eilutę sandarumo matavimui, techniniam prižiūrėtojui. Kokia yra praktika, kokias stebite tendencijas?
Be abejo, norint įsitikinti, kad darbai atlikti kokybiškai ir pasiektos numatytos pastato energinio efektyvumo charakteristikos, reikėtų atlikti ir pastato sandarumo matavimus. Geriausia, kad tokie reikalavimai būtų sutartyje, ir tai būtų rangovo prievolė šiuos matavimus atlikti. Tai drausmintų rangovą ir skatintų kontroliuoti darbų vykdymo kokybę.
Pastačius pastatą pamatyti, kad charakteristikos nepasiektos, reikštų, kad įsipareigojimai neįvykdyti. O taisyti trūkumus visada sudėtingiau, negu savalaikiai užtikrinti kiekvieno darbų etapo kokybę.
Sąmatos sudarymas kainuoja ir tai, matyt, yra priežastis, dėl kurios žmonės greičiausiai linkę jos neužsakyti. Ką praranda ir/ar įgyja žmogus, atsisakęs arba ėmęsis sudaryti namo sąmatą?
Sąmatos kaina sutartinė. Iš praktikos tai sudaro maždaug 0,15–0,3 proc. nuo statybos kainos. Ar tai daug?
Statytojai stengiasi taupyti visur, vieni taupo projekto sąskaita, dažniausiai po to susiduria su daugkartiniais atliktų darbų perdarymais, optimalaus sprendimo paieškomis darbų eigoje. Ne visi esame statybų specialistai, nors su statybomis, remontu tenka turėti reikalų kiekvienam. Jeigu nesate įsitikinęs, kad sugebėsite kvalifikuotai įvertinti darbų kokybę, geriau samdyti profesionalų statybų prižiūrėtoją, – taip sutaupysite.
Kas yra sutaupytas planuotas biudžetas? Taupymo rezultatus vertinti reikėtų ne tik pagal tai, kad nupirkome pigiau medžiagas, pavyko pigiau pasamdyti darbininkus, bet reikėtų vertinti ir tokias išlaidas, kurias galėjote patirti, jeigu nebūtumėte ėmęsi prevencinių priemonių, o tokias prevencijas geriausiai gali numatyti tik profesionalas. Tai susiję ir su sąmatos skaičiavimais. Be to, turint sąmatą ir žinant bent orientacinius pastato konstrukcijų, elementų statybos kainas, jau yra svertai derėtis, kontroliuoti darbų vykdymo ir atsiskaitymų eigą.
Apie sutaupymą, kuris gresia tapti išlaidomis
Ar kada atlikote palyginamąjį sąmatos skaičiavimą – kai individualus namas statomas pasisamdžius rangovų įmonę ir „rangovu“ tampa pats savininkas, valdydamas visą procesą pats, o atskiriems darbams samdydamas įmones arba asmenis su verslo liudijimais? Mano klausimas susijęs su tuo, kad imdamiesi statybai vadovauti patys, žmonės neįskaičiuoja, kiek kainuoja jų pačių laikas, būtinos informacijos, rangovų atskiriems darbams paieškos ir pan.
Žmonės dažnai yra įsitikinę, kad savo jėgomis atliekant darbus, statybos kaina bus vos ne per pusę mažesnė. Bet iš tikrųjų taip nėra. Visus darbus, įskaitant žemės kasimą, betonavimą mūrijimą, stogo dengimą, apdailą, elektros instaliaciją, vandentiekį, šildymą, ventiliaciją, signalizaciją ir daugelį kitų darbų, savo jėgomis vargu ar pavyks atlikti.
Aišku, reikia pripažinti, kad yra žmonių, kurie tikrai gali daug sutaupyti imdamiesi savarankiškai valdyti visą statybos procesą, taip pat tiekimo organizavimą, rangovų paiešką, samdymą, priežiūrą, darbų priėmimą ir panašiai. Tokių žmonių, turinčių pakankamai žinių apie visas namo sistemas, apie statybų produktus ir technologijas, yra vienetai. Didžioji dalis, netgi tokių, kuriuos lydėjo sėkmingos patirtys, greičiausiai nenorėtų antrą kartą pakartoti visos namo statybos istorijos.
Sudarant taupymo planą, reikėtų paanalizuoti išlaidų sudėtį ir pabandyti išbraukti tas išlaidas, kurių, manome, galima būtų išvengti, ir tada įvertinti, kokiomis sąlygomis tą ekonomiją pasieksime, ar tikrai tokiam taupymui yra realus pagrindas, ar yra pakankamai galimybių.
Didžiausią kainos dalį sudaro šios išlaidos:
• medžiagos – apie 60 proc.,
• darbo užmokestis su mokesčiais darbininkams – apie 25 proc.,
• mechanizmų nuoma – apie 7 proc.,
• statybvietės išlaidos, taip pat ir statybos valdymas – apie 3 proc.,
• kitos netiesioginės išlaidos, įskaičiuojant rangovo pridėtines ir pelną – apie 2 proc.
Sakykime, medžiagas pavyks nupirkti pasinaudojus įvairiomis akcijomis, nuolaidomis, surasti pigiau nuomojamus mechanizmus, atlikti dalį darbų savo jėgomis, sutaupyti samdomo statybų prižiūrėtojo, darbų vadovo sąskaita, išvengti dalies netiesioginių išlaidų. Tokiu būdu sutaupysime apie 20–30 proc. planuoto biudžeto. Bet tikrasis sutaupymas bus gerokai mažesnis, kadangi teks aukoti savo, savo šeimos laiką, tikėtina, kad išaugs išlaidos, susijusios su medžiagų tiekimu, galbūt su neproduktyviomis sąnaudomis.
Jeigu statybą organizuosite savo jėgomis, nepamirškite, kad tuo pačiu prisiimsite ir visą riziką suderinti samdomų rangovų darbus, darbų perdavimo, organizavimo, tiekimo klausimus, priežiūros, darbų saugos ir visas kitas su statyba susijusias rizikas bei garantijas. Nepaisant visų rizikų, visuomet reikia objektyviai įvertinti savo galimybes: tiek finansines, tiek organizacines, tiek psichologines ir priimti sprendimą, ar esate pasirengęs prisiimti atsakomybę ir savarankiškai vykdyti, organizuoti bei vadovauti namo statybai, tuo sutaupant bent trečdalį kainos.
O gal geriau ieškoti patikimų profesionalų ir jiems patikėti visus rūpesčius.
