Saulės energijos galimybės Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudojamos
November 20th, 2013Architektai siūlo namo fasadą paversti elektrine
Jau ne pirmą dešimtmetį elektros gavyba panaudojant saulės energiją sėkmingai taikomas tiek pramonėje, tiek buityje. Ypatingai daug šioje srityje yra pasiekusi Europa, skiriasi didelį dėmesį atsinaujinančiai energijai ir šiuo metu pagaminanti daugiau nei 70% viso pasaulio saulės energijos.
Nesustabdomas augimas
Nuo 2002 m. saulės baterijų pagaminamas energijos kiekis išauna kone dvigubai. 2010 m. Europoje buvo 13,4 GW energijos, o 2011 m. jau beveik 22 GW. Šie metai laikytini lūžio periodu, kada nemaža dalis valstybių kelis kartus padidino saulės baterijų skaičių. Nepaisant to, į greičiausiai augantį energijos gamybos sektorių nemenka dalis investuotojai vis dar žiūri su perdėtu atsargumu.
Sparčiai vystantis šiai energijos išgavimo technologijai, jos įrenginių priežiūra tampa vis paprastesnė, o kaina – vis labiau prieinama. Saulės jėgainių paplitimą skatina ne tik populiarėjančios tvaraus vystymosi (angl. sustained development) idėjos, augantis švarios bei pigios energijos poreikis, nuolat mažėjantys gamybos bei eksploatacijos kaštai, bet ir palanki politinė situacija Europos Sąjungoje (ES). Daugelyje šalių vykdomos skatinamosios programos ir lengvatos, leidžiančios pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo su mažesnėmis išlaidomis.
Mūsų vieta po saule arba neišnaudotos galimybės
Lietuvos saulės energetikos plėtra veikiama 2011 m. priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo. Pagal jį iki 2020 m. keliamas uždavinys „saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW“. Tai bus 6 kartus mažiau nei dabartinis ES vidurkis. Tuo tarpu danai 2020 m. tikslą jau pasiekė ir laikotarpio pabaigoje planuoja viršyti 5 kartus. Akivaizdu, kad saulės energetikos ateitis šviesi, tačiau ne visose valstybėse vienodai ryškiai.
Lietuvą saulės energijos srityje gerokai lenkia tokio pat saulėtumo zonoje esančios Vokietija, Belgija, Olandija ir netgi lietingoji D. Britanija. Lygiuotis neverta ir į šaltesnes Suomiją, Švediją ar Norvegiją. Tačiau jei lyginimą su Vakarų Europai bei Skandinavijos šalimis galima palaikyti nesąžiningu, Centrinėje ir Rytų Europoje taip pat nerodome pavyzdžio.
Čekija, turėdama viso labo 1,6 karto didesnį BVP vienam gyventojui gali didžiuotis pagaminanti 400 kartų daugiau saulės energijos. Tuo tarpu Lietuva 2012 m. duomenimis nuo Europos vidurkio atsiliko 10 kartų. Pagal vienam gyventojui tenkantį saulės baterijų pagaminamos energijos kiekį čekai yra 4 vietoje Europoje (192,5 W/žm.), o mes tegalime pasigirti 21 vieta iš 27 ES narių, kurią pelnytai laimime 2 vatais asmeniui.
Įvertinant aukščiau išvardintus politinius ir ekonominius veiksnius, kaip viena iš tokios situacijos priežasčių peršasi nepakankamas informacijos kiekis, prieinamas Lietuvos gyventojams, kurie dažnai apie saulės energiją turi susidarę mitais ar pasenusiomis žiniomis grįstą įspūdį, kurio neskuba keisti nei suinteresuotos institucijos, nei jie patys.
Saulės baterijos ir jų pritaikymas statistinio Lietuvio akimis
Daugeliui išgirdus žodžių junginį „saulės baterijos“ prieš akis iškyla pievoje stovinti, pietų pusėn atsuktų elementų ferma ar iš tolo langus primenančios tamsios plokštės raudonų čerpių stogo fone.
Ne retam piliečiui tokie vaizdai pirmiausiai sukelia estetinę atmetimo reakciją – nei savo vejos, nei stogo „papuošti“ tokiais gremėzdiškais įtaisais ryžtųsi retas iš mūsų, ypač jei apie tai nebuvo galvota anksčiau priimant būsto ir aplinkos eksterjero sprendimus.
Dėl tokių įvaizdžių daugelis miestų gyventojų bei įmonių vadovų apskritai neįsivaizduoja kaip tokios baterijos galėtų būti įrengtos ir veikti našiai. Pastaruoju atveju didžiausia problema, jog galvojama būtent apie stogo plotą, kuris modernių verslo centrų atveju sudaro mažą dalį pastato paviršiaus.
Reikia pasakyti, kad saulės baterijų efektyvumas priklauso ne tik nuo galimo padengti ploto, bet ir nuo baterijos tipo (vienkristalinė, polikristalinė arba nekristalinė), vietovės (saulėtų dienų per metus kiekio) ir pastato išplanavimo (stogo pasvirimo kampo).
Saulės baterijos – ne tik fermoms ir stogams
Mokslininkai ir inžinieriai nuolat ieško būdų, kaip padidinti saulės energijos gavybos efektyvumą. Vienu iš jų tapo Europoje sėkmingai pradėtos taikyti naujos, sparčiai populiarėjančios didesnio našumo integruotos fotovoltinės sistemos (angl. Building Integrated Photovoltaics, sutr. BIVP).
Integruotos fotovoltinės sistemos, įrengiamos pastatų fasaduose, apjungia dvi sritis – architektūrą ir energijos gamybą, iš kiekvienos paimdama tai, kas geriausia. BIPV tuo pačiu metu atlieka tiek statybinės medžiagos, tiek elektros generavimo funkcijas. Pastato konstrukcijoje BIPV gali būti stogo ar išorinės sienos dalis, atlikti apsaugos nuo saulės funkciją kaip integruota pavėsinė ar žaliuzių sistema. BIPV taip pat gali būti integruojamos kaip papildomos architektūrinės-estetinės detalės – stogeliai, balkonų parapetai ir panašiai.
BVIP perspektyvus pasirinkimas
Šiuo metu BIPV sistemų pasiūla Europoje išties gausi: esama pačių įvairiausių formų ir spalvų produktų, atliekančių skirtingas funkcijas. BIPV produktų kaina patraukli, o pritaikymas – platus. Pasak aliuminio ir stiklo konstrukcijų projektais užsiimančios UAB „Durų sistemos“ direktoriaus Algirdo Rutkausko, tokia mūsų šalyje analogų neturinti sistema būtų ne tik ekologiškas, estetiškai išskirtinis sprendimas, bet ir puiki investicija į ateitį.
Tai lemia šios priežastys:
- BVIP Puikiai dera su aliuminio ir stiklo elementų turinčiais fasadais, populiariais šiuolaikinių verslo ir administracinių patalpų statybose
- Augantis švarios, patikimos saulės energijos išgavimo našumas ir atsiperkamumas
- Efektyvus lėšų panaudojimas: perkama ne tik fasado konstrukcija, stogas ar stikliniai paviršiai, bet ir energijos išgavimo sistema
- Padidinama pastato vertė: išmanus pastato dizainas ir našus energijos valdymas padeda išlaikyti nekilnojamo turto kainą
- Išauganti architektūrinė pastato vertė ir pagerinamas estetinis vaizdas: po lygiais ir elegantiškais paviršiais nesimato jungiamųjų konstrukcijos dalių ir laidų, dėl kurių vėliau į fasadą nesinori žiūrėti nei savininkams, nei lankytojams.
- Nesudėtinga priežiūra
Europoje pasiteisinę sprendimai gali būti diegiami ir Lietuvoje
Nors BVIP sprendimai siūlomi palyginti neseniai, šios Lietuvoje dar beveik nežinomos sistemos Europoje jie jau spėjo sulaukti teigiamo įvertinimo. Vienas iš daugelio pavyzdžių – Gaia Maneo pastatas Avinjone, Prancūzijoje. Jame įmontuotos saulės energiją renkančios baliustrados ir žaliuzės per metus pagamina 11100 kWh elektros. Tiek užtektų užvirti beveik 700 tūkst. virdulių. Šio pastato elektros gavybos našumas bei energijos švarumas akivaizdus: išmetamų CO2 dujų sumažėjo 6,2 tonomis, o investicijos atsipirkimas numatomas jau už 9 metų. Tarp kitų BVIP sistemas taikančių pastatų pateikiami Ispanijos MNACTEC Terrassa ir CIS bokštas Mančesteryje, D. Britanijoje. Žvelgdami į pastarąjį galime tik pasvarstyti kokios galimybės praleistos statant sostinės dangoraižių kompleksą. Tačiau geriau būtų pagalvoti kokios galimybės mūsų laukia ateityje.
Sunku pasakyti, kada Lietuvoje atsiras pirmasis šiam sprendimui pasiryžęs asmuo ar įmonė, tačiau užsakymų vienodumu besiskundžiantys architektai džiaugtųsi turėdami progą pirmieji įgyvendinti panašų užmanymą, kuriam, pasak inžinieriaus A. Rutkausko, yra visos techninės galimybės. „Europos sėkmės istorijas galime pakartoti ir mes“, įsitikinęs jis.
