Betranšėjės technologijos pasiteisina tankiai užstatytose vietovėse
2009 m. lapkričio 26 d.
Jau dvylika metų Lietuvoje naudojamos betranšėjės vamzdynų tiesimo technologijos padeda išvengti aplinkos niokojimo, eismo gatvėse uždarymo bei išlaidų atstatymo darbams.
Naujovė atsirado Amerikoje
Betranšėjės technologijos buvo sugalvotos JAV konstruktorių. Naujų vamzdynų tiesimo technologijų jie buvo priversti ieškoti dėl to, jog tankiai apgyvendintuose miestuose atliekami požeminiai darbai ne tik trikdė susisiekimą, bet ir bjaurojo aplinką. Tokiems aplinką sujaukiantiems darbams priešinosi ir privačią nuosavybę turintys amerikiečiai.
Betranšėjės technologijos leidžia atnaujinti susidėvėjusius vamzdynus, kloti naujus neardant aplinkos, tiesti juos, taip pat kabelius, po pastatais, geležinkeliu, keliais, automagistralėmis ir pan. Naujos technologijos leidžia darbus atlikti švariai neardant asfalto dangos, šaligatvio, neuždarant ir netrikdant eismo. Šios technologijos leidžia komunikacijas nutiesti ne po upėmis.
Miestuose ši technologija taikoma itin dažnai, tačiau betranšėjė technologija neišstūmė tranšėjinės. Anot bendrovės „Grundolita“ gamybos skyriaus viršininko Mečislovo Kisliakovo, mieste, kur įrengta infrastruktūra, betranšėjis inžinerinių tinklų klojimo būdas pigesnis, nes sutaupoma atstatymo darbams, tačiau atviroje vietoje tranšėjinis būdas pigesnis. Kaip šios pažangios technologijos privalumus M. Kisliakovas įvardijo ir mažesnes darbo jėgos bei laiko sąnaudas.
Dėl betranšėjų technologijų gerokai spartėja darbas, mažiau teršiama aplinka.
Vamzdžių traukimas
Kai tenka vamzdynų dėklus tiesti po keliais arba tiesiai į pastatų rūsius, pats geriausias betranšėjės technologijos būdas – vamzdžių traukimas. Jį taikant neardoma paviršiaus danga. Šios technologijos dėka galima įrengti nuo 60 iki 200 mm skersmens dėklus atstumu iki 50 m atstumu. Iš paruoštos nedidelės prieduobės arba pastato rūsio pneumatine žemės raketa kalama link nustatytos vietos. Ant pneumatinės raketos galinės dalies įrengiamas dėklas, kuris traukiamas iš paskos. Įveikus reikiamą atstumą raketa atjungiama nuo vamzdžio, o įtrauktas PVC arba PE vamzdis naudojamas kaip dėklas vamzdynams arba kabeliams. Dirbant pagal šią technologiją galima naudoti plastikinius PE, PVC vamzdžius.
Vamzdžių kalimas
Kai reikia įrengti vamzdynų ar kabelių dėklus, vandentiekio arba nuotekų vamzdynus po keliais ar geležinkeliais, pasirenkama kita – vamzdžių kalimo technologija. Ji leidžia sumontuoti nuo 100 iki 1400 mm skersmens plieninius vamzdžius iki 60 m atstumu. Kaip papasakojo bendrovės ,,Statovita“ projektų vadovas Alvydas Dumbrava, laiko atima pasirengimas darbams ir prieduobių įrengimas. Jos turi būti dvi: kalimo pradžioje ir užbaigimo vietoje. Būtina sutvirtinti prieduobių šlaitus, kad saugu būtų dirbti. Vadinamosios darbinės šachtos turi būti tokiame gylyje kaip ir klojamo dėklo gylis. Plieninis vamzdis atviru galu pneumatinio kalimo įrenginiu kalamas link kitoje gatvės ar geležinkelio pusėje paruoštos prieduobės. Vamzdis kalamas 1-3 m ilgio atkarpomis, prie jo vis privirinant naujas atkarpas. Atlikus darbus, pasiekus numatytą prisijungimo vietą, išvalomas vamzdyje susikaupęs gruntas, tik tada įkaltas vamzdis naudojamas kaip darbinis arba kaip dėklas. Anot „Statovita“ projektų vadovo, kartais, jeigu kalamas ilgas vamzdis, gruntą reikia išplauti kalimo momentu, kai tik pajuntama, kad jis sunkiai stumiasi į priekį.
A. Dumbravos teigimu, pasitaiko, kad kalimo metu dėklas šiek tiek pakeičia kryptį ar nuolydžio kampą. Klojant vamzdynus nuotekoms šalinti, išlaikyti tam tikrą nuolydį yra būtinybė. Netikslumai ištaisomi vamzdį į dėklą įneriant taip, kad specialios ant vamzdžio tvirtinamos skirtingo aukščio atramėlės pokoreguotų nuolydį pagal projektinius reikalavimus.
Horizontalus valdomas gręžimas
Pirmieji du būdai nepadės, jeigu teks įrenginėti spaudiminius vamzdynus arba dėklus vamzdynams ir kabeliams po upėmis, keliais ir geležinkeliais didesniu atstumu, apytiksliai iki 600 m. Tai jau sudėtingesnis darbas. Naudojant specialią HVG mašiną su lanksčiomis štangomis, gręžimo skysčius, išgręžiamas numatytos trajektorijos bandomasis gręžinys, kurio įėjimas ir išėjimas toliau nei numatytos vamzdžio pajungimo vietos. Kai išėjimo vietoje pasiekiamas žemės paviršius, gręžimo galva nuimama, o prie bandomųjų štangų prikabinamas grunto plėstuvas ir vamzdis. Atlikus šiuos darbus, gręžimo mašina įjungiama, kad trauktų štangas atgal į gręžinį, taip paskui save ji traukia ir grunto plėstuvą bei vamzdžius. Taip platinamas gręžinys įgriūtų, jeigu nebūtų naudojami specialūs skysčiai sutvirtinantys gruntą.
Tokiu būdu įtraukiamas vamzdis, kuris gali tarnauti kaip dėklai vamzdynams, kabeliams tiesti arba tiesiog kaip spaudiminis vamzdis.
Mikrotunelis
Kai reikia tikslumo klojant vamzdynus ar dėklus, o sąlygos dirbti sudėtingos, t.y. aplink daug komunikacijų, gruntiniai vandenys, sudėtingi gruntai, patikimiausia betranšėjė technologija yra vadinamasis mikrotunelis. Nerausiant grunto įprastu tranšėjiniu būdu, naudojant naujesnes technologijas galima įrengti nuo 100 iki 2000 mm skersmens vamzdynus iki 1000 m atstumu ir daugiau.
Prieš vamzdynų klojimą įrengiama 2 m skersmens šachta, o joje sumontuojamas hidraulinis keltuvas. Paruošiama vieta gręžimo galvai. Spaudžiant gręžimo galvą į gruntą prasideda gręžimo darbai. Gręžimo galvos kryptį reguliuoja lazerinis taikiklis ir valdymo punktas.
Gruntas pašalinamas specialiomis žarnomis, kurios nutiesiamos iki specialiai paviršiuje tam pastatyto konteinerio.
Prie gręžimo galvos, kai ji įstumiama į gruntą iki šachtos galo, montuojama vamzdžio atkarpa ir taip tol, kol ji pasiekia kitame trasos gale paruoštą ištraukimo šachtą.
Mikrotuneliavimo būdu galima kloti plieninius, plastmasinius, polimerbetoninius bei stiklo pluošto vamzdžius. Šiuo būdu įrengtas vamzdynas tinka kaip dėklas vamzdžiams, kabeliams arba kaip spaudiminis ar savitakinis vamzdis.
Lengviau atnaujinti
Betranšėjės inžinerinių tinklų technologijos naudojamos ne tik naujiems vamzdynams tiesti, bet ir seniems renovuoti.
Atnaujinant smarkiai suirusius vamzdynus, kurių sienelės nebegali atlaikyti išorinių ir vidinių apkrovų, pasitelkiamas vadinamasis laisvasis įtraukimas, tai yra atkarpomis iki 200 m ir daugiau rekonstruojami nuo 100 iki 1000 mm skersmens vamzdynai.
Pradedant atnaujinimo darbus taikant bet kurį iš galimų betranšėjės technologijos būdų, visada pirmiausia praplaunamas vamzdynas ir atliekama vaizdo diagnostika, kuri patikslina turimus duomenis. Dirbti galima iš abiejų rekonstruojamo vamzdyno atkarpos galuose esančių šulinių arba specialiai paruoštų prieduobių. Viename gale paruošiamas naujas plastikinis (PE, PVC, PP) arba stiklo pluošto vamzdis įtraukimui, kitame atkarpos gale – traukimo gervė, kurios lynas pertraukiamas per atnaujinamą vamzdyną ir prikabinamas prie įtraukimui paruošto vamzdžio, kuris yra mažesnio skersmens nei senasis. Jeigu naujojo vamzdžio skersmuo daugiau nei 50 mm mažesnis už senąjį, tarp abiejų vamzdžių susidariusi ertmė užpildoma lengvuoju cemento mišiniu.
Pasitaiko atvejų, kai vamzdyną būtina rekonstruoti, tačiau negalima kloti mažesnio skersmens vamzdžių. Tokiais atvejais griebiamasi kito betranšėjo inžinerinių tinklų tiesimo būdo – priverstinio įtraukimo: viename gale paruošiamas įtraukti vamzdis, kurio skersmuo toks pat kaip atnaujinamo arba ir didesnis, kitame – traukimo gervė, kurios lynas prijungiamas prie pneumatinio vamzdynų laužymo įrenginio. Gervė traukia pneumatinį laužymo įrenginį į senąjį vamzdyną, kuris pneumatiniais smūgiais jį skaldo, o plėtimo galva stumia seno vamzdyno nuolaužas į šalis, kad naujasis vamzdis traukiamas iš paskos saugiai užimtų senojo vietą.
Gerinama vandens kokybė
Pasak bendrovės „Statovita“ projektų vadovo A.Dumbravos, vandentiekio vamzdynai, nors ir atlaiko išorinius bei vidinius krūvius, vis dėlto dažnai būna paveikti korozijos, o dėl to blogėja tekančio vandens kokybė. Kaip išvalyti vamzdynų sieneles nusėdusias nuosėdas ir rūdis? Betranšėjė inžinerinių tinklų technologija gali ir tai. Pirmiausia specialūs į vamzdį įtraukti gremžtukai nušveičia rūdis, paskui į vamzdyną nuleidžiama speciali įranga, kuri traukiama juo paskui save išpurškia sieneles specialia į klijus panašia medžiaga. Tuomet į vamzdį pučiamas karštas oras ir medžiaga sustingta, padengdama vamzdžio vidų apsaugine plėvele. Taip atnaujinami vamzdynai ir pagerinama geriamojo vandens kokybė. Speciali medžiaga nėra kenksminga žmonių sveikatai. Minėtu būdu „Statovita“ dirbdama kartu su vokiečiais įgyvendino vandens kokybės gerinimo programą Vilniaus mieste, atnaujino beveik 47 km vamzdynų. Dalis vamzdynų atnaujinti šiuo būdu, kita dalis – padengiant vamzdžius cementiniu skiediniu. Tai panaši technologija, tik išvalius iš vamzdžio rūdis, specialūs įrengimai jo vidų išpurškia cementiniu skiediniu.
Patirtimi ir žiniomis dalijasi su kaimynais
Pasak bendrovės „Grundolita“ gamybos skyriaus viršininko M. Kisliakovo, betranšėjės vamzdynų technologijos – nepigus malonumas. Itin brangi šiems darbams atlikti reikalinga įranga, kurios, anot M. Kisliakovo, visos įsigyti nė neįmanoma – per brangu vienai įmonei. Todėl bendradarbiaujama su kaimynais estais, latviais, lenkais. Ko negali padaryti vieni, padaro kiti. Nereikia manyti, jog lietuviai šioje srityje atsilieka. M. Kisliakovo teigimu, ne kartą teko darbuotis tokiuose objektuose, kuriuose dirbti atsisakė danai ir kitų šalių specialistai, tačiau juos puikiausiai pavyko atlikti „Grundolitos“ darbininkams. Bendrovė „Statovita“ bendradarbiauja su vokiečiais, patirties taip pat semiasi iš šios šalies specialistų.
Įmonės neapsiriboja tik vakarietiškos patirties pritaikymu, tačiau ieško novatoriškų būdų ir naujų konstrukcinių sprendimų jiems patobulinti.
UAB "Statovita"
Mokslininkų g. 11, LT-08412 Vilnius
tel.: 8 5 2729224
fax.: 8 5 2729013
Šaltinis: žurnalas „Statyk“
